Į maldą dviračiais
Piligriminis žygis dviračiais, padovanojęs MUMS galimybę savo jėgas, o ir bendrystę pažinti!
Kartu riedėjome ir ant dviračio, ir maldoje!
Rugpjūčio 21-os dienos rytą būrys jaunuolių, apsiginklavę ryškiaspalvėmis liemenėmis ir dviratininkų šalmais, sugužėjo į Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo (Marijonų) koplyčią. Jaunuolius pasitiko kunigo Pavelo Andžejevskio klausimai: kokiu tikslu keliaujate į Krekenavą? kuo ypatingi yra atlaidai? kodėl šiandieninė kelionė dviračiais pavadinta piligriminiu žygiu? Klausimus keitė jaunųjų piligrimų pečių gūžtelėjimai, keli nedrąsūs atsakymai bei kelionės tikslą paaiškinanti kun. Pavelo katechezė. Pastaroji ne tik išaiškino atlaidų bei piligrimystės sampratas, bet ir paskatino atsigręžti į rugpjūčio 21-ą dieną Bažnyčios minimą šv. popiežių Pijų X-ąjį. Svarbu tai, kad šio popiežiaus pontifikato šūkis skelbė „Viską atnaujinti Kristuje“. Taigi jaunieji Panevėžio vyskupijos piligrimai buvo paraginti visiškai atsiduoti Kristui, gyvenimo atnaujintojui. O piligriminis žygis dviračiais pristatytas kaip galimybė mokytis išlikti ištikimiems Viešpačiui bet kokių sunkumų akivaizdoje. Pasisveikinimą ir katechezę užbaigė siūlymas užsirašyti savas intencijas – piligriminio žygio metu vežamas ar nešamas padėkas ir prašymus – galimybė išpažinti ir liudyti tikėjimą bei sustiprinti dvasinį gyvenimą.
Gausiame dviratininkų karavane, sutalpinusiame 32 dviračius, riedėjo ir Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas SJ. Vyskupo dalyvavimą piligriminiame žygyje jaunuoliai pavadino gyvu krikščioniškos bendrystės pavyzdžiu. Būtent piligrimų bendrystė bene sumažino visas pakalnes, kurios laukė 70-ies kilometrų atkarpoje (Panevėžys–Berčiūnai–Naujamiestis–Krekenava–Panevėžys).
Piligriminio žygio dviračiais tikslas – Krekenavos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų mažojoje bazilikoje vykę Žolinės atlaidai. Paskutinė atlaidų diena – jaunimo diena, sukvietusi jaunuolius iš tolimiausių vyskupijos dekanatų (pvz.: Utenos, Zarasų). Pradėdamas Šv. Mišias vyskupas Lionginas džiaugėsi ne tik Vilniaus arkivyskupijos vyskupo augziliaro Arūno Poniškaičio ir Panevėžio vyskupo emerito Jono Kaunecko bendryste, bet ir pasveikino visus maldininkus, atvykusius įvairiomis transporto priemonėmis: ir automobiliais, ir dviračiais. Ypatingai džiaugtasi pačių jauniausių, entuziastingiausių, atvykimu. Vyskupas Lionginas kalbėjo: „Išvažiuodami iš Panevėžio kiekvienas sugalvojome intenciją, kurią vežėmės šioje mažytėje piligriminėje kelionėje. Ir nors nebūtina išduoti savosios, bet džiaugiuosi galėjęs keliauti su intencija už jaunimą: jaunimo centro komandą bei visus jaunuolius. Taip pat mano intencijoje tilpo padėka už šiuos atlaidus, už visus, kurie aktyviai įsijungė, prisidėjo prie to, kad ši šventė gražiai, sėkmingai, maldingai vyktų“.
Vyskupas Arūnas Poniškaitis taip pat džiaugėsi galimybe melstis kartu su jaunimu. Pamokslo metu jis intrigavo maldininkus: „Maldos namai, iš akmens ir plytų, savo didingumu kalba apie Dievo grožį, išmintį, tvirtumą. Apie tai, kad atsirėmę į Viešpatį, savuosius gyvenimus atremiame į uolą. Tačiau akmuo ir mūras ne visada yra tai, kas sukelia šviesias mintis – kartais akmuo prislegia, atstumia. Taigi bažnyčios didingumas gali gąsdinti tuos, kurie neatpažįsta mylinčios Dievo širdies, Dievo meilės bei artumos“. Primindamas pirmajame skaitinyje girdėtus Viešpaties žodžius, Jo norą mūsų akmenines širdis pakeisti kūniškomis, vyskupas Arūnas ragino saugotis suakmenėjimo, kuris daro mus abejingus vienas kitam bei Dievui. Svarbu prisiminti ir pamoksle girdėtą lytiškumo sąvoką, kuria atsigręžta į regimuosius gyvenimus – regimuosius kūnus, skirtus Dievo garbinimui: „Žmogaus kūnas nėra kažkas tokio, kas būtų tolima nuo Dievo. Juk visa tai yra Jo rankų darbas – Dievo kūryba. Ir Mergelė Marija primena, kad mes esame pašaukti dangaus laimei, buvimui Dievo artumoje“. Į tolimesnę piligrimystę jaunuoliai buvo išlydėti raginimu ne tik kažkada amžinybėje, bei ir dabar liudyti meilę Dievui, savo kūnais tarnauti Viešpačiui ir Jo šlovinimui.
Panevėžio vyskupijos jaunimo centras džiaugiasi piligriminio žygio dalyviais ir pagalbininkais, suriedėjusiais iš skirtingų parapijų. Dviračiais keliavę jaunuoliai pasidalino ne tik jėgomis ir ryžtu, bet ir supratingumu vienas kitam. Taip pat dėkojame Krekenavos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapijai, piligrimus vaišinusiai gardžiu maistu bei išmintingu spektakliu. Esame dėkingi ir kunigams: Pavelui Andžejevskiui, Gediminui Jankūnui, Romualdui Zdaniui. Nuoširdžiai dėkojame ir vyskupui Lionginui Virbalui, kartu riedėjusiam ir maldoje, ir ant dviračio!
