Home » Veikla » Liudijimai » Mindaugo pasigauta bacila „Nepagydoma Taizé liga“

Mindaugo pasigauta bacila „Nepagydoma Taizé liga“

Taize-geriausia pasitikėjimo piligrimystė jauno krikščionio gyvenime.

Taize, Praha, 29.12.2014 – 02.01.2015

Taize-geriausia pasitikėjimo piligrimystė jauno krikščionio gyvenime. Tu tikiesi tiek mažai, o gauni tiek daug.
Nuvažiavus į Praha mane išrinko animatoriumi (mūsų grupėje buvo dešimt žmonių). Mintyse prisiminiau Monikos pasakytus žodžius: „Animatoriai Strasbūre gyveno atskyrai”, tad keliaujant į parapiją visą laiką apie tai galvojau. Nuvykus paaiškėjo, kad negyvensiu atskyrai nuo savo grupelės, bet taip pat sužinojau, kad negavau šeimos, o apsistosiu gimnazijoje, nusivyliau. Vėliau paaiškėjo, kad gavau pačią geriausią šeimą, kurios net negalėjau tikėtis - tai vietiniai jaunuoliai iš Čekijos ir animatoriai iš aštuonių Europos šalių. Su šiais žmonėmis patyriau daug gerų ir nelabai gerų dalykų.
Visos pasitikėjimo piligrimystės viršūnė buvo pamaldos savose parapijose (jų organizavimu rūpinomės - mes animatoriai), bažnyčiose su lietuviais ir vakare Letnany rūmuose ir Šv. Vito katedroje. Gražiausios pamaldos, kurios vainikavo visą kelionę, vyko katedroje, paskutinę kelionės dieną. Ieškodami vietos kur atsisėsti, radome VIP vietas, kurios nebuvo rezervuotos, tad mums teko garbė sedėti prie Čekijos elito - vyskupų, kardinolo, ambasadorių, Prahos miesto mero, Čekijos prezidento ir daugelio kitų. Tai buvo didžiausias nuotykis, kai priekyje besimeldžiančius Taize brolius, Šv.Vito katedros interjerą (kai pamatėme tai,vienas iš mūsų pasakė vau…Daugiau žodžių šiam šedevrui apibudinti neradome). Labai gerą įspūdį paliko Naujųjų metų šventimas kitaip. Likus penkiolikai minučių iki dvyliktos valandos visi susirinkome į skverą netoli savo bažnyčios. Išmušus vidurnakčiui pasigirdo fejerverkų šūviai ir sveikinimai su Naujaisiais metais. Mes juos šventėme su broliu domininkonu iš Italijos, gyvenančiu Stambule. Jis pasirinko mūsų parapiją, kaip geriausią vietą sutikti Naujus metus. Pasibaigus šventimui, grįžome į bažnyčią. Čia prasidėjo tautų festivalis, daugelis dainavo savo nacionalines dainas arba šoko šokius. Išradingumu nustebino ir geriausią įspūdį visiems paliko vokiečių pasirodymas…
Laiką tarp pamaldų praleisdavome apžiūrinėdami Prahos miesto įžymybes, mums visai netyčia teko įeiti į vieną bažnyčią, kurioje yra Prahos Jėzaus skulptūra, bet dar labiau mus nustebino beždžionės iškamša (kaip vėliau paaiškėjo, bažnyčia priklauso broliams, kurie keliauja į misionieriškas keliones po Afriką). Taip pat namą, kuriame buvo filmuojamas filmas visai šeimai – „Aštunkojai“ iš antro aukšto ir daugelį kitų vietų. Prahoje aš palikau savo širdį.
Nors buvo labai daug gerų įspūdžių, įvyko vienas ir blogas. Pačią pirmą dieną dingo bendrakeleivis, jį suradus, paaiškėjo, kad dingo dar dvi merginos. Galų gale viskas baigėsi laimingai.
Būnant Prahoje apsikrėčiau bacila ir dabar pradėjau sirgti nepagydoma Taize liga.

Mindaugas

daugiau fotografijų:
https://plus.google.com/u/0/photos/101659517928079369372/albums/6103159608184527121

, , , , ,