Ruduo su ryto saulėje kylančiais rūkais, voratinklių gijomis rasotoje žolėje, svyrančiais jurginų žiedais močiučių darželiuose mokyklinių skambučiu taku neša mus vis tolyn nuo tų nepakartojamų Krekenavos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bazilikoje vykusių atlaidų akimirkų. Užmiršti visi projekto „Žolynėlis“ veiklos pradžios sunkumai, o atmintyje ir dabartyje – bendrystės džiaugsmas, patirtas „Savanorių savaitės“ metu – 2013 m. rugpjūčio 14-20 dienomis. Dėkojame visiems, kurie brandino šio projekto idėją, pasitikėjo jaunais žmonėmis, suteikdami galimybę tapti savanoriais, padėjo spręsti iškylančias problemas, džiaugėsi drauge su mumis.

Vietos jaunimo iniciatyvos projekto „Žolynėlis“ stovykloje dalyvavo apie 30 jaunų žmonių. Visą savo veiklą stengėmės organizuoti vadovaudamiesi dar prieš projekto vykdymą parengta programa. Kiekvieną atlaidų dieną atlikome įvairius savanorystės darbus: reguliavome automobilių stovėjimą aikštelėse, tvarkėme bažnyčią, dalinome geriamą vandenį, rinkome šiukšles, plovėme tualetus, padėjome šeimininkėms… Ne tik mes patys mokėmės būti savanoriais, kartu ir parapijos bendruomenė mokėsi priimti ir įsileisti mus – nepatyrusius, klystančius, neramius…

Pavargus nuo kasdieninių darbelių, ne visada lengvai sekėsi atlikti kitas mūsų veiklos programoje numatytas ugdomąsias bei kūrybines veiklas. Tačiau vis tik kai ką įdomaus ir prasmingo nuveikėme: klausėmės Panevėžio vyskupijos jaunimo centro direktorės Robertos pristatymo apie savanorystę ir pasidalijimo apie Pasaulio jaunimo dienas Rio de Žaneire, Krekenavos globos namų gyventojais, dalyvavome edukaciniame užsiėmime Vadaktėlių bažnyčioje, giedojome, dainavome, šokome, žiūrėjome kino filmus… O paskutiniąją jaunimo dieną dalinomės inscenizacijomis Bruno Ferrero pasakojimų temomis „Tai žino tik Vėjas…“. Tikimės, kad „Žolynėlio“ veikla dar tęsis.

Neformalios jaunimo grupės „Žolynėlis“ nariai
2013 rugpjūtis

krekenava, liudijimai, žolynė