Mmm ... patinka man Vokietija, ypač miestas, kuriame gyvenu – Leipcigas: gražūs pastatai, netrūksta žalumos, gausu kultūrinių renginių bei muziejų, zooparkas ir daug daug ... Tiek spėjau išgirsti, truputį pamatyti ir sudalyvauti per daugiau nei 2 savaites. Turėdama laisvą savaitėlę pradėsiu savo ekskursijų maratoną po Leipcigą. :) Žinoma, dar turiu sunkūmų su kalba, bet pastebiu progresą: 

pradedu mąstyti, dažniau kalbėti (bet, ne visada aiškiai pavyksta) vokiečių kalba bei suprasti ką žmonės man sako. :) Na, o darbas... darbas su 6 – mečiais vaikais, kurie ruošiasi kitamet į pirmą klasę eiti. Tačiau tenka pripažinti, kad Valdorfo mokyklų pedagogika šiek tiek skiriasi nuo Lietuvai įprastų mokyklų pedagogikos: čia vaikams suteikiama didesnė laisvė, neapkraunami namų darbais ar užduotimis bei žaidimų pagalba vyksta mokymasis. Kolegos, o ypač vaikai mane priėmė labai šiltai: sulaukiu daug dėmesio bei dovanų (piešinukų, kaštonų, akmenukų, apyrankės iš vilnos), nemažai juoko (dar iki šiol jiems sunkiai sekasi ištarti mano vardą ir tiesiog vadina Gitarre (vok. gitara)), vokiečių kalbos pamokų (pataiso, jei kas ne taip ar paaiškina, jei kokio žodžio nesuprantu). :) Taigi kiekviena diena su jais vis kitokia, žinoma, pasitaiko ašarų bei nesutarimų, kurių dėl kalbos barjero be savo kolegų dar negaliu išspręsti ... Pasiilgau, stipriai apkabinu ir kas vakarą esu su Jumis maldoje. Iki!

Gintarė