Zarasų parapijos tikintieji turėjo unikalią galimybę savo parapijos bažnyčioje sutikti, būti ir melstis prie piligriminio Lietuvos Jaunimo dienų kryžiaus. Kovo 4 d. su vietine bendruomene šventėme Lietuvos ir jaunimo globėjo šv. Kazimiero iškilmę. Vidurdienio šv. Mišiose dalyvavo gausus būrys miestiečių, taip pat mokytojai ir moksleiviai iš Pauliaus Širvio pagrindinės mokyklos ir „Ąžuolo“ gimnazijos. Šios gimnazijos auklėtinės, susibūrusios į Giedojimo studiją (vad. Gražvydas Gasparavičius), praturtino šv. Mišias giesmėmis, savo skambiais balsais šlovino Viešpatį ir dėkojo už Kristaus kryžiaus slėpinį. Moksleiviai skaitė šv. Rašto skaitinius, visuotinės maldos metu išsakė savo troškimus ir lūkesčius. Organizuota ir atnašų procesija, kuomet mokiniai prie altoriaus atnešė eucharistinį vyną ir ostiją, duoną ir vaisius, savo knygas ir sąsiuvinius, lelijos žiedą. Šie simboliai visiems susirinkusiems priminė Kristaus kryžiaus, kančios, mirties ir prisikėlimo vaisius, bendruomenės vienybę, kuri nuolatos glaudžiasi ir maitinasi per sakramentus gaunama malone. Jaunuoliai prie piligriminio Jaunimo dienų kryžiaus atnešė ir dvi degančias žvakes, kurios primena Kristaus atneštą tikėjimo ir gyvenimo šviesą.

Pamoksle prisimintas šv. Kazimieras, žvelgta į šv. Kazimiero dorybes, kuriomis galima sekti, kurias ir šiandien galima įgyvendinti: meilė artimui, pagalba kenčiančiam ir stokojančiam, doras ir pilietiškas elgesys bendruomenėje, nuoširdumas su bendraamžiais ir t.t. Taip pat pristatyta piligriminio Lietuvos Jaunimo dienų kryžiaus kelionė ir prasmė. Mąstėme, ką reiškia kryžius ir kančia mano gyvenime, kaip kančią įprasminti, kokiais būdais savo vargais, ieškojimais ir abejonėmis dalintis su Kristumi.

Zarasų jaunimas, ypač besiruošiantieji pradėti sąmoningą krikščionišką gyvenimą ir priimti Sutvirtinimo sakramentą, ėjo prie piligriminio kryžiaus jam nusilenkdami, pabučiuodami, prisiliesdami, ir tokiu būdu išsakė ir parodė savo širdies bendrystę su Kristumi, kuris kentėjo, mirė ir prisikėlė dėl kiekvieno iš mūsų. Kartu iš paties tikėjimo gimė viltis, kad Kristus lydi, laimina ir mato mūsų žingsnius, kad per kryžių jis ateina į mūsų širdis, prisiliečia prie mūsų žaizdų ir mūsų džiaugsmų.

Vyresnieji Zarasų bendruomenės nariai taip pat drąsiai ėjo prie piligriminio Lietuvos Jaunimo dienų kryžiaus, kad jį pagerbtų, kad prie jo sukluptų tylai ir maldai už savo šeimas, už vaikus, už šviesos ir tikrumo ieškantį jaunimą. Vakarais drauge susirinkę tikintieji pagerbdami kryžių sukalbėdavo vakarinę maldą iš pasauliečių brevijoriaus – „Magnificat“. Parapijiečiai liudija, kad buvimas, malda, prisilietimas ar net vien žiūrėjimas į šį kryžių nuramino, atnešė viltį ir džiaugsmą, kad buvo nepaprastai gera prisiliesti prie jo tokiu paprastu, bet ne kasdienišku būdu ir drauge vienytis ir apsikabinti su besimeldžiančiais, su visais jaunais žmonėmis, su jaunimo dienų dvasine patirtimi Vilniuje, Šiauliuose ir Klaipėdoje, su visais, kurie net mažiausiose ir atokiausiose vietovėse su mūsų tikėjimo įrankiu susitinka. Šis kryžius pakylėjo, leido džiaugtis ir išreikšti žmogišką ir tikėjimo bendrystę, leido išgyventi kryžiaus pergalės ramybę ir sutaikinimą. Parapijos jaunimas jau nekantraudamas laukia tos akimirkos, kuomet galės drauge vykti į Lietuvos jaunimo dienų šventę Aukštaitijos sostinėje – Panevėžyje, ir ten su bendraamžiais dalintis savo tikėjimo ir gyvenimo trupiniais.

Kun. Justas Jasėnas