„Per iškilmingą Sekminių šventimą esame kviečiami išpažinti mūsų tikėjimą į Šventosios Dvasios buvimą ir veikimą ir melsti jos išsiliejimo ant mūsų, Bažnyčios ir viso pasaulio. Tad
padarykime sava, su ypatingu susikaupimu, pačios Bažnyčios maldą: „Ateik, Šventoji Dvasia!“ Šis kvietimas, toks paprastas ir betarpiškas, bet taip pat nepaprastai gilus, pirmiausia ištryško Jėzaus širdyje. Dvasia yra dovana, kurios Jėzus paprašė ir toliau prašo savo bičiuliams. Tai pirma ir pagrindinė dovana, kurią Jis mums gavo savo Prisikėlimu ir Žengimu į Dangų. „Jei mane mylite, jūs laikysitės mano įsakymų; aš paprašysiu Tėvą, ir jis duos jums kitą Globėją, kuris liktų su jumis per amžius“ (Jn 14, 15-16). Šie žodžiai mums atskleidžia besimeldžiančią Jėzaus širdį, jo sūnišką ir brolišką širdį. Ši malda pasiekia savo viršūnę ir išsipildymą ant kryžiaus, kartu su visišku Jėzaus savęs atidavimu. Ji nenutrūksta ir Danguje, kur Jėzus sėdi Tėvo dešinėje. Jėzus visada išgyvena savo užtarimo kunigystę ir visada meldžiasi už mus, prašydamas Tėvo Šventosios Dvasios dovanos“. (Popiežius Benediktas XVI. Sekminių Mišių homilija šv. Petro bazilikoje 2010 05 23)
Park Inn Konferencijų salės,
Donelaičio 27, Kaunas
2011 m. sausio 30 d., sekmadienis




