Atvirai apie piligriminį žygį baidarėmis (piligrimų liudijimai)

Piligrimai atvirai pasakoja apie rugpjūčio 13–16 dienomis sužvejotus nuotykius, plukdžiusius juos link Krekenavos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų mažosios bazilikos.

 

,,Baidarių žygyje jaučiasi tokia vienybė. Pavargus galima ramiai padreifuoti, susikabinus su kitais. Nudegus oda nuo saulės – galima kartu draugiškai painkšti dėl to. Išvirtus iš baidarės ties kriokliu nėra taip baisu, kai atskuba gelbėtojų būrys. Tokiame žygyje visada kažkur judama, krutama, todėl gera pasidžiaugti ir pagyventi esamuoju laiku. Tiek dabartimi – vakarojant prie draugo, tiek dabartimi – tupint po krūmu. Baidarės sveika.“

                                                                              Emilija

 

Prieš pat kelionę pamaniau, kad gal vis dėl to nereiktų to daryti, nes juk pirmąkart plaukiu, bet kadangi jau atsisakyti buvo per vėlu, o ir norisi išbandyti tas baidarėles, tai išplaukėm! Pasakysiu tiesiog „highlight’us“, kurie man labiausiai įsiminė arba buvo labai smagūs:
1. Pirmosios šv. Mišios ant pliko lauko šalia Nevėžio ir palapinių buvo laaabai super!
2. Kaip gi pamiršiu dviejų „patyrusių“ plaukikių, kurių vardai ir pavardės prasideda Mon… Žyd… ir Agn… Žvi… nuostabų įstrigimą ir vertimąsi per kriokliuką, kurį visi, kurie plaukė pirmą kartą perplaukė labai smagiai ir sėkmingai.
3. Kas be ko – 14 – osios dienos šv. Mišios buvo nuostabios, o adoracija dar puikesnė.
4. Labai gera buvo prisidėti prie mūsų „džipo, monstro Opel’io“ traukimo iš purvelio ir pamatyti, kiek jis turi smarvės.
5. Ir galų gale, naktį, visiškoje tamsoje, mūsų damų ruošta „paskutinė“ vakarienė buvo nuostabi. Dideliausias ačiū!“

Rokas

 

Baidarėmis su PVJC plaukiau pirmą kartą ir tikrai pradžioje buvo nauja ir šiek tiek keista. Bet greitai pasidarė labai gera: ir prie irklų, ir prie žmonių, ir prie dešrelių kas dieną, ir prie gumbuotos žemės pripratau. Labai gera atitrūkti nuo kasdienybės, ir technologijų ir pasiirstyti upe šalia draugų. Ačiū už tai.

Rūta

 

 

 

 

Šis žygis mane išmokė nebijoti. Jo laukiau ilgai, bet, kai atėjo laikas lipti į baidarę – supanikavau. Perlipau per savo baimę kaip per baidarės bortelį. Šv. Mišios laukuose buvo kažkas nerealaus. Tai pabuvimas su savimi, bet tuo pačiu ir su visais kitais. Ačiū nelygiai žemei! Dabar nebebijosiu miegoti ant žemės. Kadangi dvi naktis miegojau klaikiai, tačiau trečią – išsimiegojau geriau nei savo lovoje! Supratau, kad dalijimasis maistu plaukiant gali suartinti labiau nei ilgi vakarojimai prie laužo. Svarbiausia, ką išmokau per baidarių žygį – išklausymas kito. Išklausyti ir suprasti kitą yra sunku, tačiau, kai tai padarai, situacija atrodo daug paprastesnė ir viskas išsisprendžia lengviau nei galėjai pamanyti.

Gabija

 

               

You may also like...