Atliepas po jaunimo rekolekcijų „KAIROS“

Balandžio 10–13 dienomis Panevėžio vyskupijos jaunuoliai (kartu su Vilniaus bei Vilkaviškio (arki)vyskupijų jaunuoliais) skaičiavo kitokį, Kairų laiką!

Visa tiesa apie Kairos laiką negali tilpti į jokias raides, tačiau ji sutilpo į dalyvių širdis. Širdimis ir dalinamės:

Sveiki, siunčiu Jums atsiliepimą apie Kairas 🙂

     Sunku atrasti žodžius, tinkamus apibūdinti tai, ką patyriau Kairų rekolekcijose. Tai – neįkainojama patirtis, o apie tai, kas labai sukrečia, sunku tinkamai sudėlioti žodžius. Mano atveju, visa Kairų esmė buvo sieloje atrasta ramybė. Pirmą kartą patyriau tokią būseną, kuomet nejaučiau jokių emocijų. Tai kažkas nepaprasto.

     Tačiau Kairos nėra tik rimtis – tai ir džiaugsmas, ir liūdesys. Visos įmanomos emocijos sutelpa vos į 4 dienas. Tai buvo mano pirmosios gyvenime rekolekcijos, į jas važiavau su didžiule baime, tačiau dabar visiškai nesigailiu ten nuvykusi, o ir baimė išnyko jau po kelių valandų, praleistų šaunioje kompanijoje.

     Jeigu kiekvienas žmogus savo gyvenime sudalyvautų Kairose, pasaulyje nebebūtų nei smurto, nei pykčių nei karų… Aš tuo įsitikinusi.

Raminta

 

Kairos – tai tarsi tiramisu valgymas užsimerkus, kai nežinai, kas yra patiekta. Kol neparagauji, nežinai kas yra lėkštėje, bet paragavus, negali sustoti. Tai taip pat ir Kairos – nežinai, kas bus, bet „paragavus“ nori dar.

Luka 🙂

 

 

Sveiki,

labai laukiau šių rekolekcijų, iš draugų buvau girdėjusi apie jas daug gerų atsiliepimų, todėl norėjau savo kailiu patirti, kas per dalykas tos KAIROS ir su kuo jos valgomos 🙂 Juolab, kad tai rekolekcijos, kuriose galima dalyvauti tik vieną kartą gyvenime ir iš jų sugrįžę žmonės saugo kažkokią „paslaptį“, kurios nevalia atskleisti. Keturios rekolekcijų dienos prabėgo labai greitai, bet įsiminė ilgam, dovanojo daaaug bendrystės džiaugsmo, atnešė naujų Draugų, sustiprino mane dvasiškai, pripildė ramybe ir pasitikėjimu, bet suteikė ir ašarų, tik ne skausmo, o meilės ir palengvėjimo, kai kito akyse, žodžiuose atpažįsti save, savo patirtis ir supranti, kokia esi mylima ir mylinti ! Labiausiai iš Kairų įsiminė tylos laikas ir pokalbiai grupelėse. Šita patirtis išlaisvino, paskatino pasižiūrėti į save iš esmės, suprasti, kad savo gyvenime nemažai laiko iššvaistau visai neesminiams dalykams. Esu labai dėkinga vadovams už jų nuoširdžius liudijimus, malonias, netikėtas staigmenas, atvirą bendravimą. Taip pat dėkoju kitiems dalyviams, buvusiems kartu, besidalijusiems savo liudijimais, protingomis įžvalgomis. Ačiū už Jūsų juoką, spindinčias akis, bendrystę. Visus stipriai apkabinu ir nešu savo mintyse ir maldose. Telaimina Jus Dievas !

Su geriausiais linkėjimais, Dovilė

You may also like...